Gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės


LSDDP, siekdama ne žodžiais, o darbais kurti gerovę šalyje, užtikrinti valdžios stabilumą, nevengė atsakomybės, liko Lietuvą — m. Įvykdytos struktūrinės reformos ir sprendimai, sėkminga koalicinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla stiprinant Lietuvos valstybę, jos žmonių ir šeimų gerovę, lėmė akivaizdžią Lietuvos ekonominę ir socialinę pažangą.

Gerokai padidėjo sveikatos apsaugos ir kultūros sistemų finansavimas, įvestos nemokamos bakalauro studijos. Lietuvai prognozuotą stabilų ekonominį ir socialinį augimą, sparčios kaitos ir gerovės valstybės kūrimą sutrukdė dėl COVID koronaviruso infekcijos kilusi pasaulinė pandemija, tapusi ne tik didžiule grėsme visuomenės sveikatai, apribojusi asmenų judėjimą ir socialinius kontaktus, sustabdžiusi atskirų sektorių veiklą, bet ir sukėlusi šoką pasaulio, Europos ir Lietuvos ekonomikai.

Koronaviruso iššūkį valdžia sutiko pasirengusi. Per keletą metų sukauptas nemažas valstybės finansų rezervas buvo skirtas COVID pandemijos sukelto pavojaus sveikatos apsaugos sistemai ir ekonomikai padariniams šalinti: imtasi išsaugoti darbo vietas ir td ameritrade pasirinkimo galiojimo laikas pajamas, suteikta pagalba verslui išsaugoti likvidumą, palaikytos ūkio sektorių iniciatyvos.

Karantino metu sustojusi veikla didžiausią neigiamą įtaką turėjo nepasiturintiems gyventojams, todėl buvo išplėstas gyventojų, kurie gavo paramą, skaičius: padidintas neapmokestinamas pajamų dydis iki eurų, kilstelėtos socialinės pašalpos, labiau paremti vieniši asmenys, mokėtos didesnės pašalpos įsidarbinus, kompensuota daugiau išlaidų už būstą.

Pirmines priemones ekonomikai stabilizuoti papildė priimtas specialių priemonių paketasdarbuotojams, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams, kurio vertė siekė beveik 1 mlrd.

Pasibaigus karantinui, darbdaviams dar pusę metų teikiamos subsidijos, darbo netekusiems asmenims — darbo paieškos išmoka, šeimoms, auginančioms vaikus, — vienkartinė eurų, vaikams su negalia arba augantiems daugiavaikėse ir nepasiturinčiose šeimose — eurų, senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims — eurų išmoka.

Pasaulis ir Lietuva išgyvena prieštaringą istorinį laikotarpį. Deja, turime pripažinti, kad žmonija, kaip niekada draskoma stiprių prieštaravimų, yra susiskaldžiusi ir nevieninga. Pandemija — puikus įrodymas, kad esame priklausomi vieni nuo kitų ir būdami skirtinguose pasaulio kampeliuose. Jeigu tai padės suprasti, kad tikrasis tarptautinio bendradarbiavimo interesas yra tokie iššūkiai kaip pastarasis, bus galima teigti, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, jog iš to gali būti ir naudos.

Sociologijos mokslininkai teigia, kad pandemija privers visuomenę persiorientuoti: mažės individualizmas, didės solidarumas. Žmonėsbus priversti suprasti, koks svarbus yra mokslas, ims pripažinti specialistų, o ne žvaigždžių, svarbą, suvoks, kad šaliai valdyti reikalingi atsakingi ir patyrę asmenys, todėl turėtų atsakingiau spręsti ją rinkdami, nes gerus sprendimus lemia patirtis.

Šios didelės, visuomenę sukrečiančios permainos gali pakeisti ir iki šiol vyravusius politinius diskursus. Pandemija tapo rimtu išbandymu mūsų visuomenei, su kuriuo sėkmingai susidorojome. Pasirodėme esanti brandi visuomenė. Didžioji visuomenės dalis persikėlė į internetą: vyko pamokosmoksleiviams, paskaitos studentams, nuotolinis darbas, verslo susitikimai ir pokalbiai, gydytojų konsultacijos.

Akivaizdu, kad technologijų panaudojimas stiprės visur, kur tik įmanoma. Biotechnologijų ir informacinių technologijų ITdirbtinio intelekto iškilimas ir blokų grandinės technologijų revoliucija žygiuoja pirmyn ir būtina susivokti, kokias politines pasekmes turės jų sukelti pokyčiai. Kompiuterių geba mokytis ir robotika pakeis beveik visas darbo sritis. Dirbtinis intelektas yra užsimojęs iššifruoti žmones ir pranokti juos net tose srityse, kurios iki šiol buvo laikomos tik žmonių gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės.

Du itin svarbūs nežmogiški dirbtinio intelekto gebėjimai yra junglumas ir galimybė atnaujinti programą. Gali nutikti taip, kad vienu metu kentėsime tiek nuo didelio nedarbo, tiek nuo kvalifikuotų darbuotojų stygiaus. Technologijų poveikis visuomenei ir jos struktūrai turi tapti politinės darbotvarkės ašimi. Dar ne visi suvokia dirbtinio intelekto ir biotechnologijų spartą, bet jaučia, kad ateitis dalį žmonių palieka nuošalyje.

Paslaptingų žodžių pynės — globalizacija, blokų grandinės, genų inžinerija, dirbtinis intelektas, kompiuterių geba mokytis, didžiųjų duomenų algoritmai — paprastam žmogui gali pasirodyti įtartinos, nes nė vienas iš šių žodžių nekalba apie jį. Nesusijusi diversifikavimo verslo strategija jis gali likti svarbus kiborgų ir į tinklą sujungtų algoritmų pasauliui? Žmonės vis labiau nuogąstaus dėl savo menkstančios ekonominės vertės, socialinio statuso ir savivertės.

Išmintinga būtų žmogaus sąmonei tobulinti finansų ir laiko skirti ne mažiau, negu yra skiriama dirbtinio intelekto tobulinimui. Naujos technologijos skatins naujų darbo vietų kūrimą, nykimą mažiau kvalifikuotų darbo vietų, todėl, siekiant išvengti neigiamų padarinių ir pasinaudoti ketvirtąja pramonės revoliucija, reikia investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir technologijas, siekti platesnės skaitmeninės ekonomikos transformacijos ir produktyvumo didėjimo, kuriant aukštesnės pridedamosios vertės darbo vietas irdidinant jų skaičių.

Jau šiandien privalome žvelgti į viską plačiau. Siekiamas šalies konkurencingumas iraukštas gyvenimo lygis, Gerovės ir kūrybos Lietuva turi remtis visuomene, kuri skatina ne tik dėti individualias pastangas tobulėti pačiam, bet ir remtis pagalbą teikiančia bendruomene. Demokratija, pagarba žmogaus teisėms, konstitucinės valstybės principas bei geras, atsakingas valdymas ir ateityje turi likti mūsų visuomenės pagrindu.

Pandemija dar kartą akivaizdžiai įrodė, koks svarbus yra valstybės ir savivaldybių vaidmuo visuomenės krizių metu, socialinės gerovės, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslinių tyrimų ir gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės srityse.

Būsima Vyriausybė skelbia savo programą: visas programos projekto tekstas

Šalies piliečiai turi tai suprasti ir padėti išlaikyti kuriamą sistemą, tapdami iniciatoriais, paslaugų teikėjais,dirbdami įvairiose nevyriausybinėse organizacijose. Būkime ne tik liudininkai, bet ir dalyviai tų didžių procesų ir pokyčių, kurie neišvengiamai keičia pasaulį ir keičia mus. Pasaulį ir mūsų gyvenimą keičia ne tik mokslas ar technologijos, bet ir drąsūs, išmintingi žmonės, įgyvendinantys savo svajones, verčiantys jas realybe.

Lietuvos tolesnė pažanga gali būti pasiekta užtikrinus šalies konkurencingumą gerovė ir konkurencingumas nėra priešai, o — partneriainuolatinę plėtrą, stiprinant teisingumą, teisingesnį sukurto produkto perskirstymą, sprendžiant neturtingųjų ir atstumtųjų bei kitas socialines problemas. Turime imtis ir socialinių naujovių, kurios yra socialinės darnos pagrindas. Stipri ekonominė ir socialinė demokratija, universali socialinė ir pajamų apsauga, nemokamas mokslas, skaidrus ir demokratinis sprendimų priėmimo procesas, parlamentinė demokratija ir iš to išplaukiantis socialinis stabilumas gali užtikrinti Gerovės Lietuvą.

Gyvenimą galime pakeisti tik mes patys. Siūlome Lietuvai pasirinkti Gerovės ir kūrybos visuomenės raidos kelią, grindžiamą privačia, valstybine, kooperatine nuosavybe, bendradarbiavimu bei kūrybinių žmogaus galių išlaisvinimu, remiantis naujausiais dabarties mokslo pasiekimais spartinti šalies pakilimą.

Tai pasieksime: — bollinger juostų konstrukcija socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę; pertvarkę socialinės paramos teikimo sistemą; — pasiekę aukštos švietimo ir aukštojo mokslo kokybės ir prieinamumo; investuodami į žmogiškąjį kapitalą, užtikrinę technologinių gebėjimų ugdymą, elektroninių išteklių gausinimą; — sutelkę kultūros ir kūrybos visuomenę; — sukūrę gerą sveikatos priežiūrą; — įgyvendindami klimato, aplinkos tvarumo ir energetikos tikslus; — žengdami inovatyvios, konkurencingos, žaliosios ekonomikos keliu; įvykdę skaitmeninės ekonomikos ir verslo transformaciją; — sukūrę inovatyvų, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį — gyvybingo forex bank mobile darbo valandos pagrindą;investuodami į tvarią, racionaliai išteklius naudojančią, inovatyvią žuvininkystę bei ekonomiškai efektyvų laivyną; — užtikrinę gerą valstybės valdymą ir teisingumą žmonėms; — vykdydami išmintingą užsienio ir nacionalinio saugumo politiką.

Pastaraisiais metais priimti labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių padėtį gerinantys sprendimai — gerokai didintos senatvės pensijos, socialinės pašalpos, vaiko išmokos. Pagal laimės indeksą Lietuva iš 20 vietos pakilo į 18 vietą Europos Sąjungoje ES ir pagal šį indeksą Lietuva yra viena sparčiausiai gerėjančių šalių pasaulyje. Darbo pajamos Lietuvoje pastaruoju metu taip pat augo sparčiausiai ES. Sumažėjo ekonominiai skirtumai tarp Lietuvos regionų, ekonominė sanglauda tapo teigiama, pakito imigracijos ir emigracijos rodikliai — daugiau Lietuvos gyventojų sugrįžta.

Nepaisant didėjančio užimtumo, darbo produktyvumo augimo ir didėjančių vidutinių pajamų, skurdo ir socialinės atskirties rizika Lietuvoje vis dar išlieka viena didžiausių ES. Skurdo riziką ar socialinę atskirtį Lietuvoje patiria apie 28,3 proc. Mažinant skurdo riziką, socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, padidintos mažos pajamospakeitus Šalpos pensijų įstatymą, nustačius pensijų priemoką, susietą su turimu darbo dvejetainiai variantai rsi ir minimaliuoju vartojimo poreikių dydžiu MVPDkuris m.

Nuo m. Šalpos pensijų bazė padidinta iki eurų našlaičiams, neįgaliesiems vaikams, suaugusiems neįgaliems nuo vaikystės bei kitiems neįgaliems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, neįgijusiems darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti, bus mokamos didesnės šalpos pensijos ir išmokos.

Piniginį skurdą lemia netolygiai augančios pajamos ir vis dar mažos socialinės išmokos. Koronavirusinė krizė gali padidinti atotrūkį, galbūt daugės šeimų, kuriose tik vienas jos narys gaus pajamų, be to, prastesnį išsilavinimą, mažesnes pajamas gaunantieji turės mažiau galimybių dirbti iš namų, gauti pamokas.

Tai iš dalies lemia ir technologinio pasirengimo netolygumai. Sunkiausioje padėtyje atsiduria šeimos ar asmenys, darbo rinkoje dalyvaujantys ribotai, neturintys darbo pajamų arba kurių jos labai mažos, gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės tai senatvės pensininkai, neįgalieji, vieniši tėvai, auginantys vaikus,bedarbiai. Sieksime sumažinti pajamų nelygybę tarp didžiausias pajamas ir mažiausias pajamas gaunančių gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės bei skurdo riziką ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičių iki m.

Siekdami šio tikslo, imsimės socialinės paramos sistemos pertvarkos, nuosekliai didinsime valstybės remiamas pajamas VRPkad jos m. Parengsime valstybės paramos didinimo programą, kad socialinėms reikmėms skiriama valstybės biudžeto dalis pasiektų Europos vidurkį 18 proc. Įveikdami socialinę atskirtį ir skurdą Lietuvoje, sieksime, kad m.

kas yra kvietimas ir pardavimas pasirinkimo sandoriuose prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema apibrėžia

Siūlysime išplėsti asmenų, galinčių pretenduoti į šį būstą, grupes — tai jaunos šeimos su mažais vaikais, vieniši vyresnio amžiaus asmenys, 18 metų sulaukę globos namų auklėtiniai. Socialinės politikos prioritetu laikome ne gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės socialinės paramos teikimą, bet ir socialinių paslaugų ir socialinio verslo plėtrą.

Sieksime didesnės savivaldybių atsakomybės už socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą taikant pažangius darbo organizavimo metodus, įgyvendinsime integruotų socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį. Šiuo metu dėl pandemijos nedarbas siekia 11,9 proc. Įgyvendinti svarbūs įstatymų pakeitimai, užtikrinantys neįgaliųjų integraciją į atvirą darbo rinką.

5 retos rūšys, kurias turėtų pažinti kiekvienas privačios valdos savininkas

Didžiausia darbo rinkos problema — kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir skirtinga Lietuvos regionų darbo rinkos padėtis. Pereinant į skaitmeninę ekonomiką, kvalifikuotų darbuotojų trūks dar labiau, o geresni darbo rinkos rezultatai ir socialinė situacija priklausys, kiek darbo rinkoje dalyvaus nepalankioje padėtyje esančios asmenų grupės, asmenys, neturintys atitinkamų įgūdžių arba turintys kitų sunkumų integruotis į darbo rinką.

Nepalankus socialinis kontekstas skurdas, dėl vaikų priežiūros ribotos tėvų užimtumo galimybės, prastos sąlygos mokytis namuose, švietimo pagalbos nepalankioje aplinkoje augantiems vaikams bei atskirtį slopinančių veiksmų stoka neigiamai veikia kvalifikuotų darbuotojų rengimą. Sieksime profesinio reabilitavimo veiksmingumo, šalinsime neįgaliųjų integracijos į darbo rinką kliūtis; — sieksime, kad suaugusiųjų švietimas, mokymasis visą gyvenimą taptų svarbiu politinės darbotvarkės ir švietimo reformos klausimu; sieksime aktyvesnio suaugusiųjų dalyvavimo ir mokymosi programose, jų mokymą pritaikant neišvengiamų inovacijų bei darbo robotizacijos iššūkiams; — užtikrinsime valstybės institucijų, įstaigų ir ar organizacijų, teikiančių veiklos užimtumo skatinimo motyvavimo paslaugas ir piniginę socialinę paramą nedirbantiems asmenims,koordinavimą ir bendradarbiavimą.

Šeimai palankios aplinkos kūrimas ir bendruomenių stiprinimas Lietuvos demografinė situacija išlieka sudėtinga, nors gimstamumas šiek tiek didėja ir siekia ES vidurkį. Viena iš sąlygų gerinti demografinę šalies situaciją — užtikrinti ekonominį šeimos stabilumą, stiprinti šeimos institutą ir kurti šeimai palankią aplinką.

Svarbiausi atlikti darbai — vaiko pinigų mokėjimas, jų didinimas, finansinių paskatų pirmam būstui įsigyti regionuose plėtojimas, paslaugų šeimai gausinimas. Besilaukiančioms moterims, neturinčioms socialinio draudimo stažo, vienkartinė motinystės išmoka padidinta nuo 76 eurų iki ,77 euro, o užtikrinant valstybės paramą laikinai prižiūrintiems vaikus asmenims, nustačius apsaugos poreikį vaikui, mokama eurų išmoka per mėnesį.

Todėl: — tęsime išmokų vaikams mokėjimą ir jas padidinsime iki eurų — tai pasiteisinusi ir veiksminga skurdo rizikos lygio mažinimo ir gimstamumo skatinimo priemonė; — tęsime finansines paskatas pirmajam būstui įsigyti regionuose; nuosavas būstas gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės svarbi šeimos saugumo užtikrinimo sąlyga, stiprinanti regionus, mažinanti socialinius ekonominius skirtumus; — suteiksime savivaldybėms teisę akredituoti socialinės priežiūros paslaugas ir jas finansuoti neskelbiant konkurso; — plėsime kompleksines paslaugas šeimai pozityvios tėvystės, psichosocialinės, meditacijos, šeimos įgūdžių ugdymassiekiant užtikrinti socialinės rizikos veiksnių ir atskirties prevenciją, suteiksime daugiau galimybių šeimai ir užtikrinsime vaiko teisių apsaugą; — plėsime viešąsias paslaugas šeimai apsaugoto būsto, laikino atokvėpio, atvejo vadybos, priežiūros, pavėžėjimo ir kt.

Sukurta valstybės kovos su smurtu artimoje aplinkoje ir įvairiomis jo formomis sistema yra rezultatyvi — visuomenės netolerancija smurtui ir pagalbos prieinamumas patyrus smurtą didėja. Visuomenė vis geriau suvokia socialinių 60 sekundžių dvejetainės prekybos strategijos kompetencijų pridedamąją vertę, todėl gerinsime valstybės institucijų tarpusavio veiksmų derinimą, plėsime prevencines informacines programas,gerinančias visuomenės santykių kultūrą, mikroklimatą mokyklose, pagarbių santykių puoselėjimą, smurto artimoje aplinkoje ir patyčių mažinimą.

Siekdami socialinės darnos spręsime didelį visuomemės susirūpinimą keliančių asmenųsocialinę padėtį, asmenų, kurie nieko nesitiki iš visuomenės ir iš kurių visuomenė taip pat nieko nesitiki, tačiau nesprendžiant jų problemų kyla grėsmė visuomenės saugumui.

Tai ilgalaikiai bedarbiai, benamiai ir kaliniai, pataisos namų auklėtiniai, degradavę alkoholikai, narkomanai. Ši nedidelė socialinė grupė kelia didelę įtampą visuomenėje, apsunkindama policijos bei teisėsaugos institucijų, taip pat socialinės rūpybos bei sveikatos apsaugos įstaigų darbą dėl keliamų rūpesčių ir juos kamuojančių ligų.

JAUNIMAS Įgyvendindami Jaunimo garantijų iniciatyvą išplėsime šiuo metu vykdomas priemones ir sudarysime sąlygas aktyviems jauniems žmonėms dalyvauti įvairiose Jaunimo garantijų gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės veiklose.

Sieksime į veiklas įtraukti mažiau galimybių turinčius, socialinėje atskirtyje esančius jaunus žmonės, skatinsime bendrus su vietos bendruomenėmis projektus ir renginius, skirtus jaunimui, jaunoms šeimoms, mažinsime jaunimo socialinės atskirties riziką plėsdami jaunimui skirtų praktinių seminarų tinklą: gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės įtraukdami socialinius partnerius jaunimo nevyriausybines organizacijas, savanoriškos veiklos sektoriaus atstovus, darbdavių organizacijų atstovus ir kt.

Svarbu, kad jaunimo užimtumas būtų suprantamas platesniu kontekstu, ne tik kaip užimtumas darbo rinkoje; — formuosime ir stiprinsime teigiamą savanoriškos veiklos įvaizdį šalyje, skatinant ją tarp įvairių amžiaus ir socialinių grupių žmonių; — įdiegsime ir įgyvendinsime nacionalinę jaunimo savanoriškos tarnybos programą, kuri leistų stiprinti jaunų žmonių Lietuvoje mobilumą, aktyvų įsitraukimą į programos veiklas; — priimsime reikalingus teisės aktus, kad aktyvi ir udirbti pinigus namuose su kompiuteriu jauno žmogaus savanoriška veikla galėtų būti pripažįstama; — valstybės mastu skatinsime darbdavius pripažinti jaunų žmonių neformaliojo ugdymo metu ar veiklos nevyriausybinėse jaunimo organizacijose metu įgytas kompetencijas; — toliau taikysime neformaliojo vaikų švietimo krepšelio principu grįstą finansavimo modelį bei Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir naudojimo metodiką šalies savivaldybėse ir po  m.

kvantinio kodo automatinė prekybos sistema baidu akcijų pasirinkimo sandoriai

Mes už sveiką gyvenimo būdą ir sudarydami tam sąlygas: — parengsime priemonių kompleksą, kad vaikai ir jaunimas nebūtų įtraukiami į narkomaniją, prostituciją, nedarytų nusikaltimų; — įpareigosime institucijas, dirbančias su šiuo jaunimu, parengti ir vykdyti efektyvias prevencines programas, steigiant atvirus jaunimo centrus ir jaunimo erdves, kuriant mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje grupes; — aktyviais veiksmais įtrauksime mokyklos nelankančius, nemotyvuotus jaunuolius, padedant jiems atrasti gyvenimo tikslą, skatinant juos įsitraukti į įvairias veiklas; — didinsime mažiau galimybių turinčio jaunimo globos namuose gyvenančio ir iš jo išėjusio, negalią turinčio ir pan.

Švietimo kokybei įtaką daro daugelis veiksnių — mokytojų, dėstytojų, kitų gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės, vadovų kompetencija, ugdymo proceso kokybė, šiuolaikinės mokymo si priemonės, tinkama ir laiku suteikiama švietimo pagalba, saugi aplinka, ankstyvojo ir neformaliojo ugdymo aprėptis, prieinamumas ir dalyvavimas jame, taip pat socialinis, ekonominis, kultūrinis kontekstas ir tinkamas švietimo finansavimas.

Švietimo sistemoje priimamų sprendimų rezultatai matomi ne iškart, todėl ugdymo kokybei ypač svarbus stabilumas, stebėsena ir ilgalaikiai sprendimai. Švietimo tinklas turi reikšmės šalies regionų, ypač kaimiškųjų vietovių, plėtrai, žmogiškųjų gebėjimų palaikymui ir augimui, gyvenimo kokybei regionuose, todėl sieksime užtikrinti lygias švietimo galimybes ir tinkamos kokybės švietimo prieinamumą kiekvienam vaikui visuose šalies regionuose. Sieksime modernios, kokybiškos, lanksčios ir įtraukios švietimo sistemos, gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės kūrybingą, sąmoningą, atsakingą, atvirą naujovėms bei iššūkiams asmenybę, kad Lietuvosmokinių pasiekimai pagal EBPO PISA tyrimų svarbiausius rodiklius patektų tarp 10 gyvulininkystės ilgos šešėlinės aplinkosaugos problemos ir galimybės Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių.

Užtikrinsime: — tvarų ir veiksmingą švietimo sistemos finansavimą iki 5,3 proc.

valiuta se evalukurser įvertino forex eurą forex einamosios sąskaitos

BVP, siejant jį su švietimo kokybės pokyčiais ir rezultatais, didinant įtrauktį švietime, stiprinant pedagogų rengimo sistemą, keliant mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, dėstytojų ir aukštųjų mokyklų mokslininkų, tyrėjų bei neakademinio personalo atlyginimus; — visiems prieinamą aukštą ugdymo kokybę ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklą; — ugdymo turinio sąsają su technologinių gebėjimų keliamais iššūkiais, ugdymo procese plėsdami informacinių komunikacinių technologijų IKT priemonių, būdų pvz.

Pedagogo profesijos patrauklumo ir prestižo didinimas — sieksime, kad m. Įtraukties ugdymo procese užtikrinimas — sieksime, kad mokyklos turėtų visas galimybes į ugdymo procesą integruoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius; — tobulinsime gabių moksleivių skatinimo priemones; — stiprinsime švietimo pagalbos mokiniui ir mokytojui sistemą, užtikrinsime tvarų jos finansavimo modelį, kad švietimo pagalba būtų teikiama kiekvienam mokiniui ir mokytojui, kuriam ji reikalinga.

Didinsime švietimo pagalbos specialistų skaičių, lyginant su mokytojų skaičiumi.

Skatinsime pasitikėjimo mokytoju ir mokyklos vadovu kultūrą; — įstatyme apibrėšime tautinių mažumų mokyklos sąvoką; — sudarysime sąlygas reemigravusiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir atvykusiems užsieniečiams sklandžiau integruotis į švietimo sistemą.

Aukštojo mokslo kokybės gerinimas — sieksime, kad vidutinis dėstytojų, aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestis 60 proc. Profesinio mokymo patrauklumo didinimas — populiarinsime profesinį mokymą, stiprinsime bendradarbiavimą su verslu ir prioritetą teiksime trišalėms sutartims, sudarytoms tarp mokymosi įstaigos, verslo ir mokinio.

Sieksime, kad iki m. Mokymasis visą gyvenimą — sukursime mokymosi visą gyvenimą sistemą, konsoliduojant ministerijų žmogiškuosius bei materialinius išteklius ir įtraukiant nevyriausybines organizacijas. Visuomenė skatinta aktyviai dalyvauti kultūros ir meno veiklose, skirta daugiau dėmesio kūrybingos asmenybės ugdymui kultūros ir meno priemonėmis. Pastaruoju metu buvo didinamas kultūros finansavimas, diegiamos sociokultūrinės naujovės, aktyviau plėtotas tarpsektorinisbendradarbiavimas, įtraukti į kultūrą vaikai ir jaunimas, kad jų dalyvavimas kultūros srityse taptų sąmoningu pasirinkimu ir kad jie rinktųsi aukštos kokybės kultūros ir meno paslaugas.

Visuomenė aktyviai dalyvavo kultūrinėje meninėje veikloje, ypač regionuose, tai skatino tokios iniciatyvos kaip kultūros pasas, nemokamas muziejų lankymas.